Traktoristas & KO

Šventoj Marijos žemėj vyksta negeri dalykai. Atėjo tas Facebookas ir visos pūstalūpės, pūstažandės ir visais kitais galais pūstos mergiotės persikėlė iš One.lt į tą velniavą Facebooką. Iš paskos joms ten persikėlė ir soliariumo pacanai, kurie gyvenime nėra šakių rankose laikę ir nieko nesupranta apie tikrą gyvenime. O visų šitų vaikų Faceboooke jau laukė solidžių nesąžiningų verslininkų sambūris, kuris labai greitai suuodė, kad iš vaikų galima pasidaryti visai gerą verslą.

Skaitom toliau >>>

Kaip sako vienas europarlamentaras, VO BLYN, prasidėjo apokalipsė. „Facebookas” gali sukelti net Egipto riaušes. Bent jau taip aiškina „Googlas” prisidengdamas savo kažkokiu šeštu darbuotoju, Afrikos čiabuvių gentims. Kas dar nesuprato, kalbu apie tai, kad „Facebooke” pradėtas judėjimas, kalbantis apie nepasitenkinimą Egipte vykdoma politika, virto realiomis drakėmis gatvėse.

Skaitom toliau >>>

Kelias dienas švenčiau. Buvo gerai ir linksmai, kol linksmybių nesudrumstė vietos savivaldos atstovas (kaip gerai parašiau!). Negalvokit, ne ramink manęs atėjo, aš švenčiu tvarkingai. Taigi atnešė vietos savivaldos rinkimų balsavimui skirtus kažkokius popieriukus. Taip sakant, nesusilaikysiu ir šiek tiek jums papasakosiu apie tai.

Skaitom toliau >>>

Kol kas dar švenčiu įkurtuves šiame puslapyje, todėl įrašų kelias dienas tikrai nelaukit. Galit pasilinksmint su manim, o kad žinotumėt, kaip tikri traktoristai švenčia, tai va jums keli patarimai.

Gerą traktoristą gerbia ir myli visas kaimas, todėl į linksmybes ir tūsus man neštis nieko nereikia - kaimiečiai visko suneša. Gėrimų, maisto, muzikos, mergų…

Skaitom toliau >>>

Ne visiems krizė pridarė nuostolių. Pavyzdžiui man, viskas visai priešingai. Gerbiamo Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė man padėjo pasiekti visų gerumų, kokiais dabar su jumis ir pasidalinsiu.

Jūs tik pagalvokit, nuo šiandien aš jus pasikviesiu į visai naujus traktoristo namus. Na, ne į tikrus, iš tikrų su šakėm išvyčiau. Aš jus kviečiu į naujus virtualius savo namus.

Skaitom toliau >>>

Vaje, kaip seniai dariau įrašą. Palikau jus likimo valiai ir nei su šventėmis nepasveikinau, nei išmintimi nepasidalinau. Persiprašau labai, bet už tai dabar turiu ką pasakyti.

Pirmiausia su krikščionių katalikų ir ortodoksų šventėmis jus. Labai geros šventės visos šitos. Kai pradedi švęsti nuo gruodžio vidurio, tai šventi iki sausio vidurio.

Šiais metais šventes kažkiek sugadino sniegas, nes užgriuvo Pumpėnų kaimo pusė tvartų stogų ant kaiulaičių ir telyčaičių, bet ką jau padarysi, toks gyvenimas.

Bet dabar prieikim prie esmės. Aš bevažinėdamas į sostinę ir atgal į Pumpėnus prisigaudžiau daug naujų žinių ir skubu su jumis jomis pasidalinti.

Viena didžiausių šių dienų naujienų man, kaip Pumpėnų krašto korespondentui, labai svarbi. Pasirodo, Lietuvos žurnalistų motina ir tėvas Dainius Radzevičius užsimojo daryti tvarkos ant Lietuvos žemelės, nes sužinojo, kad dalis apykvailių, bet pinigų labai norinčių redakcijų, verčia savo žurnalistus darbo ir autorines sutartis keisti į verslo liudijimus. Žodžiu, bisnismenus padaryti nori.

O, kaip supyko Dainius sužinojęs tokią skaudžią tiesą. Pradėjo interviu apie tai į kairę ir į dešinę dalinti, garsiai kalbėti ir mandriausius raštus į visas iš eilės ministerijas siuntinėti. Šaunuolis tas žurnalistų motina ir tėvas, tik gaila, kad tokia žinia apie skaudžia žurnaliūgų kasdienybę jį tik dabar pasiekė.

Pasirodo Dainių ne vieną ši problema pasiekė ganėtinai vėlai. Artūras Račas, žinomas kaip politikos apžvalgininkas, irgi turi prastą raciją, nes pats apie tai prašneko ne tik kad ne anksčiau už Dainių, bet dar ir vėliau - matyt, dėl to, kad nebuvo kaip tylėti, reikėjo pasisakyti. Bet negali sakyt, jau kai prisėdo rašyti, tai pasirodė labai protingai. Politikos apžvalgininkas nusileido ant žemės, pasivadino save eiliniu žurnalistu ir parašė labai protingais žodžiais paremtą laišką kažkokiam biurokratui. Žodžiu, labai svarbu, kad 53 vietą įtakingiausių Lietuvos žmonių sąraše užimantis Artūras tarė žodį, kadangi dabar man ramiau, kad tą vietą jis ne veltui užima.

Tai pasirodo gavosi prigauta viena mergiūkštė, kuri save vadina žurnaliūga, iš realybės šou, tokia Aušra. Šita mergiotė neaiškiomis aplinkybėmis labai greitai pakilo karjeros laipteliais, tapo vieno iš skersų leidinių direktore ir dabar pastatyta atsiskaitinėti prieš Dainių ir visus kitus piktus biurokratus, slėpdama savo investuotojų nedorus kėslus ir išmislus. Šita mergiotė paaiškino, kad jos „valdomos” laidinių grupės žurnalistai dirba pagal verslo liudijimus todėl, kad organizacija optimizuoja išlaidas ir peržiūri žmogiškuosius resursus. Ech, vaikas dar nepamokytas, kaip gerai sukti uodegą, o pastatyta prieš ugnį tik slebizavoja.. Tikėkimės, kad dar išmoks drąsiai meluoti, o ne veblenti.

A… Nukrypau nuo temos. Žodžiu, šitas skandalas dėl verslo liudijimų žurnalistams sukėlė tikrai didelę sumaištį tarp visų žurnaliūgų, o žurnalistų motina ir tėvas Dainius rimtai žada susirasti visus redaktorius, verčiančius žurnalistus išsiimti verslo liudijimus, ir lėtai, skausmingai, su pasimėgavimu išsukti po vieną koją, kad daugiau tokių bardakų ant šventos Marijos žemės tie nedarytų.

Pumpėnų kaimo korespondentas Traktoristas aktyviai palaiko Dainiaus akciją! Žadu net paremti kokiomis šakėmis, jei reikės nevidonus redaktorius vaikyti lauk iš jų šiltų vietelių. Kaip sakė istorinė Lietuvos asmenybė - tvarka bus.

Žodžiu, mielieji, nutariau bolotiruotis į Pumpėnų kaimo apygardos kolūkio pirmininko postą. Negalvokite, aš ir taip visus Pumpėnų kaime valdau. Turtingiausias verslininkas esu. Panašiai kaip Uspaskichas savo Kėdainių valdose. Tiesiog noriu oficialumo kaip sakoma savo šešėlinį pasturgalį į viešumą noriu iškelti. Tai rašysiu apie politiką, busiu kaip koks Lietuvos apžvalgininkas. Gerai, baigiu blevyzgas, einu prie esmės.

Išsilavinę ir nevisai išsilavinę tautiečiai, laikas pradėti sekti politikos naujienas, nes niekas taip gerai šalies negali valdyti kaip tai gali padaryti politikus valdantys piliečiai. Žodžiu, aš irgi labai intensyviai pradėjau domėtis politika. Tai pirmas politinis faktas, kuris man pasimaišė po akim yra Latvijos prezidento kelionė į Rusiją. Sunkiai gali, žmogau, suprast, kokiais biesais jis ten važiavo, aišku viena, nu ne tik kokio gėlių vazono ant ko nors padėt.

Braliukas Latvijos prezidentas vietoj sargybos pasiėmė apie šimtą verslininkų ir išmovė pasižmonėt į rytus. Tai dabar pažiūrėkim, kas gero tuose rytuose. Nu ten nieko labai gero būt kaip ir negali, nes ten jau prasideda visos tundros ir taigos, jodo mažiau, o paauksuotų cerkvių bokštų vis daugiau. Žodžiu, kuo ryčiau, tuo labiau turtais kvepia. Kas čia gali būti bendro su politika? O tai, kad visa politika yra paremta pinigais. Skirtumas tik tas, kad skiriasi pinigų sumos ir pinigų gavėjai. O, ir politika, mano prenumeratoriai.

Bet tai šitas visiems aišku. Iš kitos pusės, man labai norisi paieškot prie ko papriekabiaut kalbant apie Latvijos prezidento gastroles Rusijoje. Nu taip norisi, kad net nagai niežti.

Galvoju, gal tam prezidentui bus panašiai kaip Pabaltijo žurnaliūgoms, kurie nesusilaikė ir prisigrobė lievų laptopų iš Rusijos piarščikų. Gal dar kas kokį liapsusą tam prezidentui braliukui padarys. Labai įdomu, už tai visi kartu stebim stebim, kas gali būti blogo, kai Latvijos prezidentas į Rusiją važiuoja pagastroliuot.

Va dar prie politikos temos. Aš galvoju, kad kartu su Latvijos prezidentu į Rusiją turėjo važiuoti ir mūsiškė Kazimiera. Graži moteriškė, nei pridėsi, tik gal kažkiek atimt reikėtų, bet su Rusija santykiai pavyzdiniai, tai braliukui prezidentui tikrai būtų patarusi kaip šnekėt ir svarbiausia su kuo šnekėt, nes tas vienas vaikas pirmą kartą viešėdamas Rusijoje po šešiolikos metų pertraukos gali ir prikalbėti, ko nereikia ir paskui atims dar iš mūsų prezidentės Dalios Grybauskaitės „The Econimist” skirtą titulą už metų nusikalbėjimą.

Va kiek daug visko politikos pasaulyje vyksta, tik spėk dairytis. Jūs man praneškit, jei ko nespėju. Nes vat galvoju, kad tikrai Kazimieros nesigirdi - tai gal ji Latvijos prezidento kaip tikro braliuko rimtai Rusijoj laukė.

Sako, kad durną ir bažnyčioj mušą. Niekados iki galo nesuprasdavau šitos lietuvių liaudies išminties, nes nesu klapčiukas bažnyčioje, bet manau, kad dabar pradedu įsikirst. Ir šitą man padėjo padaryti kas? Spėkit! Ogi naujienų portalas delfi.lt. Jie šaunuoliai.

Jūs tik paklausykit, ką jums papasakosiu.

Kaip jau esu rašęs, pasinešiau ant mokslų. Noriu gauti diplomą, kad manęs visi bijotų kaime kaip kokio kolūkio pirmininko. Todėl stengiuos kažkiek pasimokyt. Su tuo tikslu pradėjau dar intensyviau domėtis dienos aktualijomis, daug skaityti visokių blogų ir kitaip save šviesti.

Čia kurią dieną įlindau į delfi.lt paskaityt ar tauta vis dar taip pat nemyli Andriaus Kubiliaus ir net žado netekau, kokią dienos naujieną man paskelbė delfi.lt.

Ne, jie nerašė apie Kubiliaus biudžeto problemas, net ir apie Dalią Grybauskaitę ten nebuvo jokios žinutės. Delfi.lt dienos naujienose rašė apie tai, kad kaimiečių peniai yra didesni už miestiečių. Eikit peklon, net saldu pasidarė.

Mokslininkai pirmą kartą nustatė ryšį tarp genitalijų dydžio ir gyvenamosios vietos. Lytiškai subrendusių (19 m.) mieste gyvenančių vaikinų penis buvo 9,3 centimetrų ilgio, o kaimo gyventojų - 9,7 centimetrų ilgio. Šio reiškinio priežastys kol kas neaiškios.

delfi.lt

Saldu ne dėl to, kad aš iš kaimo, todėl mano didesnis. Saldu pasidarė todėl, kad supratau, kas yra išsilavinimas. Žodžiu, svarbu ne ką rašai, bet kur savo rašliavą padedi. Taip sakant gali būt išprotėjęs mokslininkas, kuris niekuo daugiau neužsiiminėja kaip tik kaimiečių ir miestiečių pimpalų matavimu, bet jei kvailoki Lietuvos naujienų portalo redaktoriai sugebės išsiversti tavo tekstą iš anglų kalbos, gali būti, kad tavo tyrimų rezultatas apie pimpalų ilgius gali būti pristatytas kaip Lietuvos dienos naujiena. Gal ir nieko pavaro delfijazas.

Bet tai dar ne viskas. Antras šokas man buvo tada, kai aš vis dar bandžiau viena ranka laikytis, o kita vedžioti pelę ir ieškoti mokslo naujienų, norėdamas paskaityti kažką tikrai svarbaus ir verto dėmesio. Pasirodo, tas pats tekstas apie pimpalų ilgius buvo priskirtas ir prie mokslo naujienų.

Tpfu, kad tą delfi.lt šunys ant švenčių nujotų, kaip sunervino.

Jei jau reikėtų emigruoti iš Lietuvos, rinkčiausi tik tas šalis, kuriose yra tokios pačios šventės kaip ir pas mus. O svarbiausios yra Kalėdos su Naujaisiais (jas vadinu viena švente, nes aš švenčiu nuo vienos iki kitos) ir Velykos.

Kodėl mėgstu Velykas, papasakosiu pavasarį, o dabar – apie Kalėdas. Na, ne visai Kalėdas, greičiau apie Kalėdų laukimą. O tiksliau pasakius apie tai, kaip šiais metais aš įžiebiau eglutes.

Savo kaime šitą reikalą sutvarkiau labai lengvai – kaimo centre eglę pastačiau nukosėjęs ją iš kažkokio miestiečio privataus miško, kuris atsiėmė žemę visai šalia mano valdos. Tai tą eglę pastačiau prie bažnyčios ir liepiau visiems alkoholikams prie jos mesti butelių kamštelius, o vaikams juos kabinti ant jolkos. Tai šitaip kolūkietiškai organizuotai jolką pasipuošėm per kelias dienas. Kaip buvo gražu žiūrėt, negaliu. Norėjau nufilmuot, bet labai rankos šalo. Tai kad sušiltume, persikėlėm į kaimo kultūrnamį, ten visi valgėm, gėrėm ir dainavom CCCP laikų dainas, tokias kaip „Jolačka, zažgys, jolačka, zažgys…“. Nu labai graži daina sakyčiau, nostalgiška.

Kai mano kaimo eglutė jau buvo įžiebta, palikau ją vietiniams alkoholikams, o pats važiavau į Vilnių, pažiūrėt, kaip miesčionys įžiebia savo jolkas. Tas renginys buvo šitą savaitgalį.

Nu, sakyčiau, labai daug įspūdžių pasisėmiau per tą įžiebimą. Pirmiausia, tai buvo velniškai šalta, tai susidraugavau su kažkokiais vietiniais pacukais, kurie už tai, kad nupirkau alkoholio ir kartu su jais taškiau butelį, mane saugojo nuo kitų pacukų gaujų. Tai faktiškai labai pigūs sostinėj asmens sargybiniai. Taškėm šnapsą kaip per sausio 13 dieną. Žodžiu, man jolkos įžiebimas gruodžio viduryje priminė prieš dvidešimt metų buvusią sausio 13 dieną. Kažkaip labai smagiai pasijaučiau.

Aišku, pasivaikščiojom su pacukais po Gedimino prospektą, norėjau nusipirkt kokių pirštinių ar vilnonių kojinių, bet kad vietinės bobutės, pardavinėjančios tokius parėdus, labai kainas užsikosėjusios. Eikit jūs biesan, nemokėčiau už vilnones škarpietkas 30 litų!

O kas daugiau? A, tai aš nepaminėjau svarbiausio. Jolka. Įžiebėm mes ją. Taip gerai įžiebėm, kad net patys įsižiebėm. Paskui pacukai apsauginiai per savo draugelius pacukus sužinojo, kad prie Rotušės yra dar viena jolka ir kad ten, sakyčiau, net savotiškai įdomiau, nes ten sumūryta kažkokia ledo skulptūra, o joje durneliai skulptoriai užšaldė 50 kilogramų gryno šokolado. Kaip tyčia labai valgyt užsinorėjom. Ėjom prie Rotušės…

Ką aš jums galiu pasakyt, bandėm pragraužt ledą ir pasiekt šokoladą. Nepasiekėm. O ledas dantis pasiekė. Šiandien skauda. Gerai, kad dar liko šnapso. Juo gydausi dantų skausmą. Žodžiu, jolka įžiebta. Grožėkitės, runkeliai.

Net prie geriausių norų manęs niekas negalėtų apkaltinti senamadiškumu. Blogą turiu, skypą naudoju, google varinėju ir svarbiausia, kad prisidėjau prie durnelių, turinčių Facebook sąskaitas, skaičiaus.

Realios naudos iš to Facebook nėra. Prisijungi ir mali š arba čiešini gretimo kaimo mergas. Visas įdomumas tik tas, kad gali prisižiūrėt, kaip vienas Seimo narys ant kito Seimo nario loja arba kaip kokia monekenė savo nuotraukas šimtais Facebooke štabeliuoja. Iš principo tai ir viskas, ką galima ten veikti.

Tai kadangi man realiai ten pasidarė nuobodu, pradėjau kalbint užsienietiškas mergas. Jos gerai varo, leidžiasi į šnekas, tik yra vienas įdomus dalykas – tos labiau į šiaurę nuo Lietuvos labai jaučia savo vertę. Bendrauja ne taip noriai kaip kokios rumunės ar ukrainietės. Aišku, šitom pusiau rytietėm mano kelios fotkės iš kaimo atrodo kaip milijonieriaus mersų garažas, už tai jos leidžiasi čiešinamos, o va pavyzdžiui danės ar suomės, Senelio Klauso, kaimynkos, baigia čiešinimus iškart po mano atsakymo apie tai, ką aš veikiu gyvenime.

Žodžiu, aiškėja, kad Facebookas pasitarnauja kaip kunigo pamokslai: visko daug, bet naudos mažai.

Tai aš jau pradžioj minėjau, kad vis paskaitau, kaip vieni politikai ant kitų varo ir sugalvojau daugiau paskaityt. Tai galiu pasakyt būkit ramūs, Seimo nariai nėra per daug protingi, jei ir pridarys žalos Lietuvai, tai ne tiek daug, kad jos nebūtų galima atitaisyti. Bent jau Facebooke Seimo nariai rašinėja juokingiau nei juokingai, o pirmiausiai tai skuba vienas kitą išloti.

Va pavyzdžiui vienas, kurio inicialai A. M., kuris šiuo metu priklauso Seimo opozicijai, ir kuris nešioja akinius, labai dažnai pyksta ant V. U., kuris ruošiasi tapti Vilniaus miesto metu. Ir loja atviriau negu mano kaimo neveislinis lenciūginis šuniukas.

O va, pavyzdžiui, buvęs Vilniaus miesto meras, kurio inicialai yra A. Z., labai mėgsta rašyt. Praktiškai apsigimęs grafomanas. Tai šitas labai dažnai giriasi, kur buvo, ką matė, ką valgė, kuo užsikando ir užsigėrė. Žodžiu, rašo, kuria ir visaip blevyzgoja kaip tikras žurnalistas.

Dar vienas linksmas dalykas yra toks. Yra sukurta mūsų finansų ministrės anketa, kurioje kasdien atsiranda kvaili, beprasmiški užrašai, kviečiantys diskutuoti ir Facebooko maniakai leidžiasi į diskusijas, įsivaizduodami, kad protingoji ministrė nieko neveikia kaip koks jau minėtas A. M ir rašinėjasi nuo ryto iki vakaro. Bože pamylyj, gi ne visi tokie nukvakę, ne visi tam Facebooke sėdi.

Žodžiu, planuoju dar pačiešinti mergas, dar paskaitinėti politikų nusišnekėjimus. Kadangi tų idiiotiškų Facebooko žaidimų žaisti tikrai nepradėsiu, tai geriau aš auginsiu tikras morkas ir kopūstus, o ne vaizduoklyje statysiu tvartą ir avidę.

Ot, Facebooko maniakai.